Vaikystėje kiekviena smulkmena atrodo įdomi ir nepakeičiama: ir tapetai skirtinguose kambariuose, ir žiemą apšąlantys mediniai langai, ir palubėje siūbuojantis liustras. Klausiame, ar prisimenate, kokie mediniai langai buvo pas jus, jūsų vaikystės namuose.
Giedrė iš Kauno
„Prisimenu geriausiai tuos namus, kuriuose gyvenau iki pirmos klasės. Labai keista, nes paskui išsikraustėme, ir tą namą net nugriovė, ten pastatė prekybos centrą, bet aš dar ir dabar labai gerai prisimenu tą vietą. Sapnuoju būtent tuos namus. Žinau, kad svetainėje buvo du langai, kiekviename buvo po tris skyrius. Tie langai buvo dvigubi – atsidarydavo pavasarį mama juos ir tą tarpinę išsiurbdavo. Joje per metus prisikaupdavo labai daug musių lavonų, kurie man visada būdavo kažkas labai šlykštaus ir baisaus. Viršuje tie langai turėjo fortkes, tačiau jos normaliai nesilaikydavo atidarytos, todėl jas reikėdavo paremti su flomasteriu. Laikui bėgant, visi kalbėjo, kad tuos langus vis sunkiau ir sunkiau atidaryti, nes namas smenga, užgula jo svoris. Man būdavo baisu, kad mūsų namas išvis nugrius“, – prisimena moteris.
Jurga iš Vilniaus
„Mes gyvenome kaime. Visame name buvo dvigubi mediniai langai, o virtuvėje, kol joje nebuvo padarytas remontas, buvo tik vienas mažas viengubo stiklo langelis. Labai norėdavau prie jo sėdėti ir matyti viską, kas vyksta. Tai buvo labai patogus išplanavimas, kai galėdavau žiūrėti, ką lauke ant kiemo veikia tėvelis, o gal broliai žaidžia su sniegu tada, kai aš sergu, ir tik galiu žiūrėti pro langą. Tačiau, jeigu sirgdavau, mama net neleisdavo sėsti visai prie pat lango. Ten stiklas buvo viengubas, todėl nuo jo visada eidavo šaltis. O ir apšaldavo jis storiausiu ledo sluoksniu. Vėliau, kai tėvai pasidarė remontą, būtent virtuvės medinis langas buvo pakeistas nauju, plastikiniu. Tada jis man atrodė kažkoks svetimas, gal todėl, kad nebegalėjau paslapčia nagu ant ledo sluoksnio braižyti savo sugalvotų personažų“, – pasakoja moteris.
Petras iš Panevėžio
„Pas mus buvo langai, kurie atsidarydavo, o viduje būdavo dar vienas medinis langas. Tokius langus tais laikais daug kas turėjo. Bet gyvenome labai gražioje vietoje, kur buvo aplink daug krūmų. Palėpėje lizdus buvo susisukusios širšės, ir apskritai lauke nuolat sukdavo ratus visokie vabzdžiai. Jie įskrisdavo į kambarius, galiausiai kažkaip įkliūdavo tarp langų, kol ten ir nusibaigdavo. Tie jų kūnai tiesiog nuklodavo palanges ir mama nespėdavo jų siurbti“, – prisimena vyras.