Trinkelės laikomos viena ilgaamžiškiausių lauko dangų, tačiau jų spalvos pokyčiai atsiranda gerokai greičiau, nei manytume. Pagrindinė problema – ne paviršiaus nusidėvėjimas, o sluoksnis, kuris susiformuoja iš dulkių, mikroorganizmų, alyvų likučių, žiedadulkių ir suodžių. Dėl porėtos trinkelių struktūros šios medžiagos įsigeria giliau, todėl spalva ima tamsėti, net jei paviršius iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkingas.
Per laiką trinkelės praranda pirminį ryškumą, o spalva tampa blankesnė, matinė ir nevienoda. Šis vizualinis „sendinimas“ dažniausiai nepastebimas po vienos žiemos, tačiau aiškiai matomas po kelių metų, ypač pavėsingose vietose, kur kaupiasi drėgmė.
Kaip drėgmė ir saulė veikia trinkelių spalvą
Drėgmė yra vienas didžiausių spalvos pokyčių šaltinių. Ant šlapių trinkelių dažniau įsitvirtina samanos ir dumbliai, kurie natūraliai tamsina paviršių, o ilgainiui pradeda ardyti jo mikrostruktūrą. Kuo ilgiau danga lieka drėgna, tuo daugiau biologinės kilmės apnašų susiformuoja.
Saulė veikia kita kryptimi – UV spinduliai išblukina viršutinį pigmento sluoksnį. Taigi turime dvigubą poveikį: drėgmė tamsina, o saulė blukina. Šių procesų kombinacija sukuria dėmių efektą, dėl kurio trinkelės atrodo pavargusios ir praradusios vientisą toną.