Svajonės įgyvendinimas – sodyba miške

Tomas savo svajonių sodyboje nerado skelbimo „parduodu mišką“. Jis mėgo leisti laiką miške ir prie upės, mėgo vaikščioti po tokias vietas ir ten būti. Todėl, kai pamatė nuostabią seną apleistą sodybėlę ant upės kranto miške, pats pakabino skelbimą, kad pirktų tą sodybą.

Radęs sodybą miške, palikdavo raštelį

MiškaiAplink kai kur būdavo skelbimų, kad parduodu mišką. Tačiau tai būdavo ne tokie skelbimai, kurie jį iš tikro domino. Kažkur miškas šiaip eidavo prie greitkelio. Kitur tai būdavo tiesiog miško plotas viduryje miškų, be jokio privažiavimo. O Tomas mėgdavo vaikštinėti po miškus. Rinkdavo grybus, uogas, kartais ir kokių nors kitokių įdomių radinių rasdavo. Todėl, pamatęs tą sodybą, tiesiog ją įsimylėjo. Už 100 metrų, nusileidus šlaitu, tekėjo srauni upė, ir priėjimas į ją priklausytų tik jam. Prie sodybos buvo privažiavimas, tačiau pati sodyba nebuvo gyvenama. Ten jau seniai buvo užtverta viskas. Matėsi, kad seniausiai niekas negyvena nei svirne, nei kituose pastatuose. Galėjai ateiti ten ir gyventi.

Nusipirko ir sodybą, ir miško

Pagaliau jam pavyko – skelbimas, kad parduodu mišką, taip ir nepasirodė, tačiau Tomui pavyko įsigyti savo svajonių sodybą miške. Savininkai tik po metų atsiliepė į skelbimą ir susidomėjo pardavimu. Aišku, kadangi pirkėjas pats atsirado ir labai norėjo ten būti, tai ir kaina to miško buvo nemaža. Taip jau yra, kai pats prašai parduoti, o ne konkuruoji.

Dalinai įsirengė

Nusipirkus šią sodybą, teko šiek tiek paplušėti. Daugiausiai darbo sudarė įvažiavimo iki vandens padarymas. Reikėjo išpjauti medžius, išrauti krūmus, nupjauti žoles. Tai sudarė nuostabų privažiavimą po medžių šakomis. O apačioje prie upės pasidarė ir savo priėjimą prie vandens, pasidėjo suoliukus. Be jokių ten tvorų ir neleistinų statinių, tiesiog sau. Buvo maža tikimybė, kad kas nors iš kur nors ten ateis ir upės krantą užsigrobs – aplink buvo viena kita sodyba, tačiau ten jose žmonės turėjo pasidarę savo maudynių vietas. Nebent plaukiantys baidarininkai užsuktų. Na, bet juk ne gaila, o jų ir nebus daug.

Gyvenimas miške – nuostabus

Tomas labai laimingas. Ne kiekvienam tiktų gyventi miške. Nors tai buvo miesto vaikas, užaugęs mikro rajone, tas gyvenimas miško sodyboje jam pasirodė nuostabus. Ten gyvendamas gali turėti savo šunis, savo nuosavo miško, ūkinius ir gyvenamuosius pastatus ir upę. Tobula vieta drąsiam ir gamtą mylinčiam žmogui.

Palikite atsiliepimą