Algis pasakoja, kad jam senoviniai baldai jau ilgą laiką yra pats aistringiausias hobis. Vyras visus savo likusius pinigus, visą laisvą laiką ir galimybes atiduoda tam, kad galėtų įsigyti rečiausius antikvarinius, senovinius baldus.
Kuo labiausiai didžiuojasi
Algis sako, kad labiausiai jam pasitenkinimą kelia keli balti unikalūs senoviniai baldai, stovintys jo valgomajame. Jeigu užeitumėte pas jį į svečius, pasijustumėte tikrai keistai, nes tikrai viskas čia dvelkia senove ir prabanga, nors imk ir filmuok tokiam bute filmus pagal Dostojevskio romanus. Čia ir senas antikvarinis stalas, ir atitinkamos sekcijos, ir veidrodžiai, išpuošti nuostabiausiais apvadais. Net liustras čia primena kažkokias bažnyčios apeigas, kur palubėje būna pakibę milžiniški prabangūs šviestuvai. Tad kaip tik valgomojo aplinka Algis ir didžiuojasi labiausiai. O taip pat – tais dirbiniais ir daiktais, kurių pas save jau seniai neturi. Kaip pats sako, aukso amžius antikvarinių dirbinių mėgėjams buvo prieš 30 metų, o sulig laisvomis sienomis viskas beveik pasibaigė.
Kaip vyksta medžioklė
Paklaustas, kaip vyksta ta medžioklė, vyras nusišypso: „Nežinau, ar vadinti tai medžiokle. Dabar laikai ne tie, viskas kitaip, todėl net ir šitas pirkimas jau nebe toks romantiškas. Mes visi esame matę daug gerų senų rusiškų filmų, kur tai tikrai labai įdomu ir atrodo kvapą gniaužia. Tačiau iš tiesų šitas reikalas yra kur kas paprastesnis. Jūs gal galvojate, kad čia gali labai kažkaip keistai kažką padaryti, gal apgauti kažką ar panašiai. Nieko panašaus, viskas vyksta visada labai paprastai. Dabar daug dalykų perskaitau internete, jeigu noriu, galiu per ten ir gauti. Be to, yra nebe taip įdomu, nes internete visi gali palyginti kainas, nėra tokių, kurie pardavinėtų auksą to nežinodami už variokų kainą. Visi viską žino, ir nebelieka tos paslapties, magijos, kokią kadaise keldavo antikvariniai senoviniai baldai.
Prisimenu tuos laikus dar prieš Nepriklausomybės pradžią, kai aš važiavau į Maskvą gauti tokią juodą medinę sekciją. Aš sužinojau, kad vyras ten ją pardavinėja, ir aš ten 12 dienų pas jį sėdėjau, gėriau su juo, derėjausi, kad tik jis parduotų. Jis išvis nenorėjo parduot, nežinau, kodėl, bet tiesiog sakė, kad persigalvojo. Toks priplaukęs buvo, nemanau, kad kas nors kitas būtų nupirkęs, nes niekas nežinojo nieko apie tą sekciją, tik mes su partneriais. Bet ten turbūt buvo įsimintiniausia kelionė, kai net 12 dienų praleidau derybose“, – prisimena Algis.