Krūtų mažinimo operacija (redukcinė mamoplastika) – tai procedūra, kurią pasirenka vis daugiau moterų, pavargusių nuo nugaros skausmų, odos įtrūkimų, nepatogumo sportuojant ar net sunkumų renkantis drabužius. Tačiau daugeliui gimdyti planuojančių arba dar žindančių moterų kyla vienas esminis klausimas – ar tokia operacija nepažeis galimybės žindyti vaiką ateityje?
Kaip atliekamas krūtų mažinimas?
Operacijos metu chirurgas pašalina perteklinį riebalinį, liaukinį audinį bei odą, sumažina krūtų tūrį ir pakelia spenelio-areolės kompleksą į anatomiškai tinkamą padėtį. Dažniausiai procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą.
Pasak plastikos chirurgo Sauliaus Vikšraičio, „Ši operacija ne tik sumažina krūtis, bet ir atkuria proporciją bei komfortą. Visgi, jei pacientė planuoja ateityje žindyti, būtina pasirinkti tinkamą chirurginę techniką, kuri kuo mažiau pažeistų liaukinius latakus“.
Kas lemia žindymo galimybę po operacijos?
Pagrindinis veiksnys – tai chirurginė technika. Yra keletas skirtingų būdų, kaip išlaikyti spenelio-areolės komplekso (SAK) kraujotaką ir inervaciją.
Svarbiausi iš jų:
- Pedikulo technika – paliekamas „stiebelis“ iš audinių, kuris palaiko spenelio ryšį su krūties liauka ir latakais. Tai geriausiai išsauganti žindymo funkciją technika.
- Free nipple graft – spenelis visiškai pašalinamas ir priauginamas kaip oda (naudojamas labai didelėms krūtims). Šis metodas labiausiai rizikingas žindymui, nes nutraukiami visi latakai.
Pasak S. Vikšraičio, „Šiuolaikinėje praktikoje dažniausiai taikome pedikulo techniką, kuri leidžia pasiekti puikių estetinių rezultatų, bet tuo pačiu išsaugoti spenelio jautrumą ir pieno tekėjimo galimybę. Tačiau garantijų dėl žindymo niekas negali duoti – net ir be operacijos ne visos moterys sėkmingai žindo.“
2014 m. tyrimas, publikuotas žurnale Plastic and Reconstructive Surgery, parodė, kad apie 60–70 % moterų po krūtų mažinimo galėjo žindyti bent iš dalies, o kai kurios – pilnai.
Tuo tarpu žindymo sėkmę dažnai lemia ne tik chirurgija, bet ir hormoniniai, psichologiniai ir anatominiai veiksniai, todėl net ir neturėjusios jokių operacijų moterys kartais negali išmaitinti kūdikio krūtimi.
Kada geriausia atlikti operaciją?
Jeigu žindymas moteriai yra prioritetas, chirurgai dažniausiai rekomenduoja krūtų mažinimą atlikti tik po gimdymų ir žindymo laikotarpio pabaigos.
Tuomet:
- Nevyksta krūtų dydžio svyravimai.
- Išvengiama pieno užsistovėjimo po operacijos.
- Aiškesni ir ilgalaikiai estetiniai rezultatai.
Tačiau yra ir išimčių. Kai kurios moterys, kenčiančios nuo lėtinių skausmų ar išskirtinio diskomforto, pasirenka operaciją dar prieš nėštumą, sąmoningai priimdamos galimą žindymo funkcijos sumažėjimo riziką.
Ar implantai turi įtakos?
Ne – šiuo atveju kalbame apie krūtų mažinimą, o ne didinimą. Tačiau jei operacija būtų kombinuojama su implantais (tai retesnis atvejis po mažinimo), svarbu tiksliai įvertinti, kaip bus formuojama krūtinė ir ar išsaugomi latakai.
Implantai dažniausiai nepažeidžia liaukinio audinio, jei dedami po raumeniu, todėl jų įtaka žindymui – minimali.
Ką turėtų žinoti pacientė?
- Net jei operacija atlikta kruopščiai, žindyti galimybė nėra garantuojama.
- Gali būti sunku žindyti abu krūtimi vienodai, jei viena operuota labiau.
- Spenelio jautrumas po operacijos gali sumažėti ar padidėti, tai taip pat gali turėti įtakos pieno išsiskyrimui.
Todėl planuojant operaciją visada svarbu atvirai aptarti su chirurgu:
- Ar norite vaikų ateityje?
- Ar žindymas jums yra svarbus?
- Kokio tipo operacija labiausiai tiktų jūsų atvejui?
Krūtų mažinimas gali paveikti žindymo galimybes, tačiau tai priklauso nuo operacijos technikos, paciento anatomijos ir aplinkybių.
Nors dauguma moterų išlaiko bent dalinį žindymo pajėgumą, garantijos nėra. Todėl prieš priimant sprendimą būtina konsultuotis su patyrusiu chirurgu ir įvertinti visus privalumus bei rizikas.